Ignės puodas

Mėgstu keksiukus: juos kepti ir skanauti. Tai paprastas kepinys, galintis suteikti daug malonumo. Šįkart – keksiukai su kriaušėmis. Niam niam! Iš nurodyto kiekio išėjo 6 didoki keksiukai.

Reikės:

1 didelės kriaušės

125 ml augalinio aliejaus

75 g cukraus

1 kiaušinio

150 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

šiek tiek cukraus ir cinamono pabarstyti

Kriaušę reikia nulupti, išpjauti sėklas ir supjaustyti mažais kubeliais. Sumaišome aliejų, cukrų ir kiaušinį, po truputį įmaišyti miltus ir kepimo miltelius. Pabaigoje įmaišome kriaušės gabalėlius. Kepimo formą ištepame riebalais, sudedame keksiukų tešlą, paviršių pabarstome cukraus ir cinamono mišiniu ir kepame 200 laipsnių orkaitėje 15-20 min.

Tikras gardumėlis. Skanu ir dar šiek tiek šilti, ir jau atvėsę. Keksiukai su kriaušėmis man netgi skanesni nei su obuoliais – tolygesnio, švelnesnio skonio. Rekomenduoju.

Kriaušės man patinka labiau nei obuoliai… Gardesnis kvapas, saldesnis skonis, grūdėta, tačiau švelni tekstūra… Mielai kapoju kriaušes natūraliu pavidalu, tačiau kad jau kriaušiška savaitė, griebiausi desertų. Šįkart – saldus, su šlakeliu rafinuotumo patiekalas, kurio receptą radau “Moters savaitgalio virtuvėje”.

4 porcijoms reikės:

4 didelių kriaušių

3 valgomųjų šaukštų lydyto atvėsinto sviesto

3 valgomųjų šaukštų skysto medaus (ne itn mėgstantiems saldžiai, siūlau medaus dėti su saiku)

3 valgomųjų šaukštų kapotų migdolų

100 g rikotos sūrio

Nuplautas kriaušes perpjauname perpus, išskobiame sėkleles, įvyniojame į foliją ar kepimo popierių ir pašauname orkaitėn 15-20 minučių. Kol kriaušės kepa, dubenyje sumaišome sviestą, medų, migdolus ir rikotą. Masę dėkite ant dar šiltų kriaušių ir skanaukite.

Labai skanus desertas. Švelni kriaušė ir saldus kremas puikiai dera. Manau, toks desertas tiks ir svečiams pavaišinti.

Savaitgalį netikėtai pasisekė – gavau nedidelį maišelį geltonųjų serbentų. Tiesą sakant, tokių dar nebuvau ragavusi, tad vienu ypu nuskabiau krūmą, apsivalgiau, bet ir parsivežiau namo – gal ką sugalvosiu. Ir sugalvojau. Gal vaizdas ir neidealus, bet skonis buvo geras. Ir gaminimo paprastumas patiko, ir skonių saldu-rūgštu dermė buvo gera.

Reikės:

200 g “damų pirštelių”

180 g lydyto sviesto

1 kiaušinio

3 šaukštų cukraus

200 ml grietinėlės

250 g rikotos (norintiems daugiau įdaro, siūlau pamėginti dėti 500 g)

pora saujų serbentų (spėju, tiktų ir raudonieji, tačiau tada cukraus kone dvigubai siūlau dėti, o dar ir uogas cukruje pavolioti)

Sutriname sausainius (katorginis darbas, niekaip nesugalvojau, kaip pasilengvinti), išlydome sviestą ir paruošiame tešlą. Riebalais išteptoje kepimo formoje suformuojame pyrago pagrindą, trupinių ir sviesto masę tvirtai prispausdami. Galima suformuoti ir “bortelius”, tačiau aš patingėjau. Gerai išmaišome kiaušinį, cukrų, grietinėlę ir rikotą (kad neliktų gumulėlių) ir masę užpilame ant pagrindo. Ant viršaus dedame serbentų uogas. Tik iškepusi pyragą pagalvojau, kad gal reikėjo pirma pakepti tik pyragą su įdaru, o tik paskui sudėti serbentus, kad gautųsi gražus viršutinis sluoksnis. Na, bet skonis nuo to nebuvo prastas. Taigi pyragą kepame vidutinio kaitrumo orkaitėje, kol įdaras sukrekėja.

Žinau, vaizdas nekoks. Bet skonis tikrai geras. Kaip rašiau, serbentų rūgštumas, rikotos riebumas ir sausainių saldumas gerai dera. Tikiuosi dar ne kartą pavarijuoti šia tema, tik skirtingais priedais. Todėl pabaigai klausimas – kaip greitai ir neskausmingai sutrupinti sausainius? Mėginau įkinkyti kapoklę, bet velnias gavosi. Teko grūsti ranka. Ir kažkaip visa kepimo romantika išgaravo…

Pakalbėkime apie vyšnias. Apie jų intensyvų raudonį. Apie ypatingą skonį. Apie malonų kvapą. Man vyšnios – pagrindinė visų metų uoga. Gali nebūti netgi agrastų ir raudonųjų serbentų. Svarbu, kad būtų vyšnių. Jei kitas uogas dažniausiai mėgstu tik šviežias, tai vyšnias galiu valgyti ir uostyti ir nešioti visais pavidalais. Uogienės, pyragai, ledai, padažai, sagės, auskarai, ekrano užsklandos… Vyšnios. Vyšnios mano raison d’etre; uoga, kurios laukiu visus metus, o tik sulaukusi puolu valgyti. Todėl sau gimtadieniui kepiau šokoladinį vyšnių pyragą. Todėl pas tėvus pirmiausia apvalgau vyšnias (juk skaniausios tiesiai nuo medžio), ir tik paskui pėdinu link aviečių, agrastų, žirnių.

Pyragas paprastas kaip dukartdu, bet dėl to nemažiau ypatingas.

Reikės:

3 atskirtų kiaušinių

~ 8 valgomųjų šaukštų miltų

~ 5 valgomųjų šaukštų cukraus

2 saujų iškaulintų vyšnių

šiek tiek pieno

150 g sviesto (jei norite lengvesnio pyrago, dėkite daugiau)

100 g išlydyto juodojo šokolado

1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą išsukame su kiaušinių tryniais ir cukrumi iki vientisos masės. Supilame lydytą šokoladą, viską gerai išmaišome. Tada masę praskiedžiame pienu. Pilame pamažu, kad lengvai išsimaišytų. Tiksliai nežinau, kiek pyliau. Manau, apie 100 ml, gal šiek tiek daugiau. Tada beriame miltus ir kepimo miltelius, maišome, kol tešla tampa tiršta ir gana sunki. Kiaušinių baltymus atskirame inde išplakame iki standžių putų ir po šaukštą įmaišome į tešlą. Ji taps lengvesnė ir puresnė. Tada įmaišome vyšnias. Į riebalais pateptą kepimo formą sudedame tešlą ir kepame 30-40 minučių. Iš tešlos galima prikepti ir keksiukų, aplieti juos kokiu baltuoju šokoladu ir mėgautis.. niam niam…

Man tai buvo tobulas gimtadienio pyragas. Kadangi iš tėvų prisivežiau šių šventų uogų, tai dar kepsiu pyragą ir stengsiuosi ištobulinti. Bus ir daugiau nuotraukų po savaitgalio – kai pyragas bus prapjautas ir suvartotas dar kito gimtadienio proga.

Skanumynas, keptas Tėvo dienos proga. Turiu tėtį, kuriam skaniausi, pasak jo, “drėgni” kepiniai, ypač su įdaru. Tad taikiausi pagaminti į jo skonį.

Nei mažam, nei dideliam keksui reikės:

3 stiklinių miltų

4 kiaušinių

2/3 stiklinės jogurto

1 stiklinės cukraus

1 valgomojo šaukšto sausų mielių

1 stiklinės sviesto (aš jį išlydžiau)

1 stiklinės iškaulintų vyšnių – šviežių, šaldytų arba konservuotų

100 g juodojo šokolado glaistui

Gaminimas genialiai paprastas. Sumaišome cukrų, kiaušinius, jogurtą ir sviestą. Tada įmaišome miltus ir mieles. Trumpai pakildiname tešlą. Kepimo formą ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Klojame dalį tešlos, suberiame vyšnias ir užklojame likusia tešla.

Dėl vyšnių – šviežias, šaldytas ar kitu būdu nelabai saldžias nepamaišytų palaikyti sumaišius su pora šaukštų cukraus.

Keksą kepame apie valandą 180 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Atvėsusį keksą aptepame lydytu juoduoju šokoladu, sumaišytu su gabalėliu sviesto. Palaukiame, kol glaistas sustengs, ir skanaujame. Tikrai geras kepinys. Nei per saldus, nei per prėskas. O ir drėgnumas tinkamas. Žodžiu, greitas ir geras būdas pasiskaninti gyvenimą.

Recepto pagrindas imtas iš čia, priedai – iš galvos.

Šį receptą radau Nigella Lawson knygoje “How to eat” – mano dabartinėje maisto gamybos ir požiūrio į maistą Biblijoje. Šiaip jau tai nėra greitai ir paprastai pagaminamas skanumynas, ypač kepant pirmąkart. Tačiau nujaučiu, jog, gerai pasitreniravus, viskas pasidaro greitai.

Reikės:

130 g + 2 valgomųjų šaukštų miltų

6 šaukštų atšaldyto ir kubeliais supjaustyto sviesto

1 didelio apelsino sulčių

šiek tiek druskos

700 g kubeliais supjaustytų rabarbarų

2 atskirtų kiaušinių

250 g + 1 valgomasis šaukštas cukraus

2 valgomųjų šaukštų išlydyto sviesto

1/4 cream of tartar (galima pakeisti valgomosios sodos ir kepimo miltelių mišiniu arba šlakeliu (žaliosios) citrinos sulčių)

Tešlos gamyba nesudėtinga (tik užima laiko). Kubeliais pjaustytą sviestą sumaišykite su miltais ir kelias minutes palaikykite šaldymo kameroje ar bent šaldytuve. Atvėsinkite pusę apelsino sulčių su žiupsneliu druskos. Visus produktus dedame į virtuvinį kombainą (kapoklę) ir smulkiname, kol matyti, kad galima formuoti tešlą. Jei reikia, galima paskiesti šaltu vandeniu (bet atsargiai, kad nebūtų per daug). Suformuojame tešlos rutulį, jį kiek paplojame ir dedame į šaldytuvą maždaug pusvalandžiui.

Iškočiotą tešlą klojame į  neaukštą kepimo formą, dar pusvalandžiui dedame į šaldytuvą. Ruošiame įdarą. Smulkintus rabarbarus patroškiname likusiose apelsinų sultyse (jei jų maža, galima įpilti daugiau). Troškinti reikia tik tiek, kad jie neatrodytų žali. Tada rabarbarus nukošiame, tačiau skysčio neišpilame, o pasiliekame.

Atskiriame kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukame. Atskirai sumaišome 180 g cukraus, du šaukštus miltų, išlydytą sviestą. Į masę sudedame trynius ir nuo rabarbarų nukoštą skystį. Išmaišome.

Metas viską sudėti į krūvą. Kepimo formą su tešla (tik tešla, dar be įdaro) kepame 200 laipsnių orkaitėje (aš kepiau vėsiau, mat bijojau sugadinti) maždaug 20 min. O kepti reikia taip: uždengiame tešlą folija, į ją įberiame džiovintų pupų (kad laikytų tešlos formą) ir kepame. Taigi į pakepusią tešlą sudedame rabarbarus ir užpilame paruošta mase. Kepame dar apie pusvalandį, kol mišinys sutirštės.

Kiaušinių baltymus išplakame iki tvirtų putų, sudedame likusį cukrų (išskyrus tą vieną šaukštą), šiek tiek rūgšties (cream of tartar ar citrinos sulčių ar kito pakaitalo; galima ir nieko nedėti) ir dar plakame, kol, pakėlus baltymus, jie stovi tvirtai. Baltymus dedame ant rabarbarų masės, galime dailiai pašiaušti, pabarstome šaukštu cukraus ir kepame, kol viršus apskrunda ir sukietėja.

Pyragas skanus ir šaltas, ir šiltas, patiektas su ledais. Keista, tačiau rezultatas buvo vertas triūso (aš vis dar bijau kepti pyragus ir tortus, bijau sugadinti tešlą; tad šis receptas man buvo tikras iššūkis). Iš nurodytų kiekių išeina deserto aštuoniems žmonėms. Beje, galima dėti ir daugiau cukraus, pyragas tada bus saldesnis. Beje, apelsinas tešloje ir įdare suteikia puikaus papildomo skonio. Manau, apelsino sulčių galima pilti į bet kuriam saldžiam pyragui kepamą tešlą.

Iš anksto atsiprašau dėl nuotraukos nebuvimo. Ji teoriškai yra, bet nenori persikelti. Teks pagyventi taip, kol kepsiu darsyk ir  kokybiškai nufotografuosiu.

Man patinka, kaip gyvenime daugelis dalykų būna susiję. Žiūrėk, pagalvoji apie vieną, praeina pora dienų, ir kažkoks sutapimas lemia tai, jog tą “vieną” išvysti, įgyvendini, pakaštavoji…

Taip buvo ir su šiais kepinėliais, mažomis spurgytėmis. Ne taip jau ir seniai viena draugė užsiminė, kad tai gardus dalykas ir trumpai nupasakojo gamybos procesą. Toptelėjo, kad vertėtų jų išsikepti. Tačiau užklupo kiti dalykai, viskas užsimiršo… kol vieną gražią dieną iš dyko buvimo ir idėjų stokos benaršydama Nigellos svetainę (o, ji mano moters idealas, nė kiek nejuokauju) aptikau ir rikotos bučinukų receptą.

Prieš pradėdama dėstyti noriu pasakyti, kad šie kepinėliai mane sužavėjo paprasta sudėtimi ir greita gamyba. Viens du ir paruošta. Aišku, kaip krūvelė bučinukų saulėtą šeštadienio popietę dingo iš lėkštės aš taip pat nepastebėjau..

30 rikotos bučinukų reikės:

200 g rikotos

2 kiaušinių

75 g miltų

1 šaukšto miltinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1/2 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio vanilinio cukraus

šiek tiek druskos

augalinio aliejaus kepti

cukraus pudros apibarstyti

Rikotą ir kiaušinius išsukame iki vientisos masės, supilame cukrų, vanilinį cukrų, cinamoną, druską, kepimo miltelius ir miltus ir gerai išmaišome. Keptuvėje įkaitiname aliejų (įpilame jo maždaug 2 cm, nepagailime). Arbatiniu šaukšteliu formuojame tešlos gumulėlius ir kepame kol apskrunda – iš pradžių vieną pusę, po to kitą. Kepdami bučinukai išsipūs. Ir kepti geriausia po 5-6 vienu metu – kitaip nespėsite vartyti. Iškepusius bučinukus padedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Tada sudedame į lėkštę, pabarstome cukraus pudra… ir stebimės, kodėl jie taip greitai tirpsta burnose.

Manau, aš dar pagailėjau paskrudinimo. Traški plutelė būtų labai tikusi. Šiaip ar taip, šie bučinukai – puikus greitai paruošiamas kepinėlis vakarėliui ar iškylai… Galų gale – tiks, jei sumanysite greitai pasilepinti ar pavaišinti draugus.

Recepto šaltinis – Nigella Lawson.

Keistas paradoksas – nemėgstu medaus, tačiau meduolinius pyragus ir meduoliukus galiu šlamšti kad net ausys linksta. Bet medaus kiekis arbatoje turi būti minimalus. Taigi iš tos didžios meilės meduoliniams kepiniams ir didaus noro sunaikinti medaus atsargas sugalvojau iškepti meduolinių keksiukų. Receptą truputį improvizavau, truputį pasirėmiau TastyArt šokoladinių keksiukų receptu (aišku, be šokolado).

Naudojau:

3 atskirtus kiaušinius

100 ml pieno

150 g (man atrodo, buvo ir kiek daugiau…) minkšto sviesto

2 šaukštus cukraus

žiupsnį vanilinio cukraus

1 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

7 kaupinus šaukštus miltų

po žiupsnelį imbiero, cinamono ir sumaltų gvazdikėlių

100 g medaus

Medų išlydžiau puode ir pagardinau prieskoniais. Sviestą ištryniau su tryniais ir cukrumi, bebaigdama sukti įmečiau vanilinio cukraus. Tada į masę supyliau medų, viską gerai išmaišiau, įpyliau pieno, dar kartą išmaišiau, tada subėriau kepimo miltelius ir pamažu supyliau miltus. Išėjo tirštoka tešla. Tuomet išplakiau baltymus ir juos švelniai įmaišiau į tešlą. Keksiukų formeles (gaila, neturėjau tinkamų popierinių įdėklų) ištepiau sviestu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje kol prie dantų krapštuko nebelipo tešla, o patys keksiukai dailiai iškilo ir parudo.

Ką galiu pasakyti – keksiukai išėjo “keksiukiški”, minkšti ir švelnūs. Medus vos jautėsi, tad kitąkart lydysiu jo kiek daugiau. Ir žinau, kad, jei sumanyčiau dar vidun įšvirkšti kokio vanilinio kremo, tai būtų super-turbo keksiukai… Kiti ragavusieji sakė, kad keksiukai skanūs. Vadinasi, neabejotinai bus antras dublis

Papildymas: antrąkart kepti keksiukai tirpte ištirpo.. Mat paskaninau juodo šokolado glajumi. Labai tiko. Sunaudojau gal 150 g šokolado maždaug 20-30 keksiukų.

Turbūt esu keista moteris – nemėgstu kepti pyragų ir tortų. Vis atrodo, kad tešlos paruošimas yra aukštasis pilotažas. Bet štai ėmiau ir pasiryžau tą savotišką baubą nugalėti – kas sekmadienį vis ką nors saldaus gardaus iškepu. Šįkart nutariau palepinti savo gyvenimo vyrą ir iškepiau mėlynių pyragą. Be abejo, vasarą jis būtų gardesnis (visgi naudočiau šviežias uogas). Bet ir dabar pavyko visai neblogai. Tik kepiau truputį per karštai ir tešla pasidarė trapoka. Na, bet pirmas blynas turi būti prisvilęs

Reikės (kiekiai nurodyti vienam tešlos lakštui; jei gaminsite pyragą su viršumi ir apačia, kiekius reikia didinti):

180 g miltų (ir dar šiek tiek kočiojant)

115 g atšaldyto sviesto

1/2 arbatinio šaukštelio druskos

1 1/2 arbatinio šaukštelio cukraus

2-4 valgomųjų šaukštų šalto vandens

iki 400 g mėlynių uogienės

kiaušinio plakinio

Sviestą supjaustome kubeliais ir įdedame į šaldytuvą (geriau į šaldiklį) maždaug 30 min.  Į tą laiką galime sumaišyti miltus, druską ir cukrų. Tada imame kapoklę, į ją dedame sviesto kubelius ir miltus ir viską sukapojame iki smulkių sviesto gabalėlių, aplipusių miltais. Pamažu pilame vandens ir dar pamaišome, kad gabalėliai pradėtų vienas prie kito lipti. Tada jau viskas rankomis – išminkome tešlą. Joje dar turi matytis sviesto gabalėlių. Tešlą įdedame į šaldytuvą 1 val.

Atvėsintą tešlą palaikome keletą minučių kambario temperatūroje, čiumpame kočėlą ir iškočiojame lakštą. Kepimo formą ištepame sviestų ir pabarstome miltais. Įklojame tešlos lakštą, sudedame uogienę… Ir tada galimos variacijos – arba dedame antrą lakštą, arba ruošiame a la amerikietišką pyragą su “grotelėmis” Viršutinį tešlos sluoksnį patepame kiaušinio plakiniu. Pyragą kepame apie 30-40 min. 170 laipsnių orkaitėje.

Valgome šiltą su ledais. Be ledų gali būti pernelyg aitru – mėlynės visgi ne iš švelniųjų uogų. Mmmm.. buvo skanu – tešla tirpo burnoje, įdaro pridėjau daug (beveik per daug, gal truputį proporcijų neištaikiau). Iš esmės eksperimentu esu patenkinta – kaip nekonditerė savo lūkesčius netgi viršijau Ir gyvenimo vyras liko patenkintas – o tai, turbūt, ir yra svarbiausia.

Delsiau su šio kepinio aprašymu, nes tai buvo dovana. Tačiau dabar, kai pyragas padovanotas ir suvalgytas, galima parašyti, kaip gi jį kepiau. Seniai svajojau iškepti tokį kalėdinį neva vokišką pyragą su cukruotais vaisiais ir riešutais. Pasiieškojusi internete radau receptą, tačiau begamindama jį adaptavau savaip. Bėda ta, kad nežinau jo skonio – tad laukiu atsiliepimų iš ragavusiųjų, kas buvo taip, o kas ne visai gerai.

Reikės:

500 g miltų

200 g sviesto

150 g cukraus

vanilinio cukraus

migdolų esencijos

2-3 šaukštų romo

1 šaukštelio kepimo miltelių

2 kiaušinių

saujos kapotų riešutų

žiupsnelio malto kardamono

žiupsnelio malto imbiero

saujos cukrinių vaisių (naudojau pačios ruoštas apelsinų ir citrinų žieveles)

Ir – kiek fantazijos turite – galima dėti razinų, džiovintų spanguolių, maskarponės ir t.t.

Miltus subėriau į dubenį, įbėriau kepimo miltelių, išmaišiau viską. Tada padariau duobelę, į ją įmušiau kiaušinius, įpyliau migdolų esencijos, romo, cukraus, vanilinio cukraus. Paminkiau tešlą. Tada sudėjau riešutus, vaisius ir prieskonius. Sudėjau gabalėliais pjaustytą sviestą. Ir minkiau tešlą.  Jau dabar, po visko,  turiu pripažinti, kad pasigailėjau nedėjusi maskarponės arba daugiau kiaušinių. Mat tešla vis tiek išėjo kietoka, nenoriai minkėsi. Sviestas gerino padėtį, bet vis dėlto… Na, neišėjo suformuoti gražaus kepinio.

Kepimo skardą ištepiau riebalais, suformavau du kepaliukus ir pašoviau į įkaitintą orkaitę. Manau, kepiau ~170-180 laipsinių temperatūroje. Pyragas iškepė gana greitai. Jam pravėsus, kiaušinio baltymą išplakiau su cukraus pudra, aptepiau šiuo glajumi ir pabarsčiau spalvotais pabarstais.

Kaip minėjau, dėl skonio negaliu garantuoti, bet, sakė, buvo gardu. Viena žinau – kvepėjo… mmm.. visas butas. Mat romas, migdolų esencija ir sviestas sudarė puikų derinį. Tikiu, kad kepsiu pyragą dar ne kartą, tik su didesnėmis improvizacijomis.