Ignės puodas

Tikriausiai reikia papasakoti visą šito įrašo priešistorę…  Kaip žinia, po alaus virimo lieka labai daug grūdų. Jau įpratau kitą dieną po aluvirio kepti duoną su grūdais. Bet vis tiek gyvas galas iškeliauja šiukšlinėn. Todėl prietelius parūpino man dar vieną receptą – šuniškų sausainių. Iškepiau aš juos, patikrinau – šuva apsilaižydamas sukramtė ir dar paprašė. Taigi besigirdama kitam aludariui apie dar vieną būdą panaudoti salyklinius grūdus supratau (tiksliau, abu supratome), kad čia gi išeina visiškai žmoniški sausainiai. Vienintelis skirtumas – šuniškus reikia sudžiovinti, kad nesugestų, o žmogiškus paprasčiausiai iškepti. Ir iškepiau! Ir skanu! Neįkyriai saldūs, traškūs ir kvapnūs.

~40 sausainių reikės:

4 stiklinių naudotų salyklinių grūdų

2 kiaušinių

2 stiklinių miltų

1 stiklinės žemės riešutų sviesto arba rududu

Visus ingredientus išmaišome iki vientisos masės. Iš gautos tešlos (man abu sykius išėjo gana lipni, todėl formavau rankomis) formuojame sausainėlius. Šunims, sakyčiau, pakaktų ir mažesnių, žmonėms galima didesnius daryti. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir šauname į 177 laipsnių orkaitę. Dabar skirtumas tarp žmoniškų ir šuniškų sausainių – žmoniškus kepame 30 min. ir traukiame lauk. Šuniškus po tų 30 min. džioviname 107 laipsnių orkaitėje maždaug 2-2,5 val. Paprasčiausiai praėjus 2 val. reikia pažiūrėti, ar jie pakankamai kieti ir trapūs; jei ne - džiovinimą pratęsti.

Štai ir viskas! Šuniškų sausainių saldumas po ilgo džiovinimo lieka dar mažesnis, labiau iš kvapo jaučiamas. Na, o žmogiški – maloniai saldūs ir sotūs.

Receptas Ron Dorsey, vyriškis netgi ketina sausainiais prekiauti!

Atėjo metas saldėsiui.

Šiemet tėvų darže užderėjo moliūgų. Vieną (dar sąlyginai nedidelį) su vyru gražiai sudorojome – jis išvirė alaus, o aš – daug litrų sriubos. Bet štai parsiritinome dar vieną ir atėjo metas pyragui su moliūgu. Iš tikrųjų jį kepdama galvojau, velnias, nežinia, kas išeis. Nes man pasitaiko tokių dienų, kai užsispiriu viską daryti vienu metu: virti, kepti, pjaustyti, minkyti ir t. t. Tampu tokiu daugiafunkciu prietaisu, virtuvėje sukeliu netvarką, kurioje ir velnias sprandą nusisuktų, devynis prakaitus išlieju ir… kažkaip pavyksta. Taip buvo ir šįkart.

Tešlai:

250 g kvietinių miltų

125 g sviesto

1 kiaušinio

1 a. š. vanilinio cukraus

50 ml vandens

Įdarui:

600 g kubeliais pjaustyto moliūgo

gabalėlio cinamono lazdelės

40 g sviesto

150 g cukraus

4 kiaušinių

2 v. š. kukurūzų miltų

tarkuotos apelsino žievelės

Iš tešlai skirtų produktų paruošiame vienalytę tešlą. Kadangi neturiu tokio virtuvinio kombaino, kuriame tilptų nurodyti kiekiai, nepasididžiavau ir sukišau rankas į miltų, vanilinio cukraus, sviesto ir kiaušinio mišinį ir paprasčiausiai viską maigiau tol, kol pradėjo lipti. Tada pamažu pildama vandenį sumaišiau vientisą tešlą. Padarome iš jos rutulį, įvyniojame į plėvelę ir įdedame į šaldytuvą 30 min.

Kol tešla šąla, paruošiame įdarą. Moliūgo gabalėlius sudedame į puodą, užpilame vandeniu, įmetame cinamono lazdelę ir užverdame. Užviręs moliūgas gana greitai suminkštės, taigi nukošiame, išimame cinamono lazdelę ir sutriname, kol nebeliks gabalėlių. Sviestą išsukame su cukrumi ir kiaušiniais, supilame į moliūgų masę ir gerai išmaišome. Galiausiai beriame kukurūzų miltus ir tarkuotą apelsino žievelę ir išmaišome.

Traukiame tešlą iš šaldytuvo. Išklojame ja sviestu išteptą kepimo skardą. Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Tešlą geriau iškloti plonu sluoksniu ir padaryti gana aukštus bortelius, nes įdaro išeina ganėtinai nemažai. Taigi ant tešlos pilame moliūgų įdarą, šauname į orkaitę ir kepame 30 min.

Mamma mia! Kokia spalva, koks aromatas! Aš kantriai laukiau, kol pyragas atvės, tada užkaičiau melisų arbatos, ir susėdome mudu su vyru skanauti. Moliūgų įdaras kreminis ir lengvas, su vos juntamu saldumu ir maloniu apelsino aromatu. Turiu pripažinti, kad seniai teko ragauti taip burnoje tirpstančio pyrago. Gražus oranžinis saulėto rudens akcentas. Man labai patiko – jau trinu rankomis, kad tėvų darže dar kėpso keli moliūgėliai.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem

Aha! “Desertas su česnaku?” – paklausite jūs. “Taip!” – atšausiu aš. Ir dar ohohohoho-koks! Mat 2011-uosius sutikome Rygoje ir kaip ir Egidija lankėmės restorane “Kiploku krogs”. Ragavome, džiaugėmės ir aikčiojome – tik pamanyk, pyragas su česnaku! Jis man taip patiko, kad grįžusi susieškojau panašaus pyrago receptą. Tiesa, ilgai jis brendo, bet kai šaldytuve atsirado puskilis varškės, pasiraitojau rankoves.

Reikės:

1 3/4 puodelio sutrupintų sausainių

4 kiaušinių

~120 g lydyto sviesto

~500 g pertrintos varškės arba kreminio sūrelio, pvz., Filadelfijos.

200 g cukraus

3-4 orkaitėje iškeptų ir sutrintų česnako skiltelių

1 v. š. vanilinio cukraus

1 v. š. miltų

1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės

1. a. š. grietinėlės

šiek tiek druskos

Pirmiausia, žinoma, geriausia pašauti kepti česnako skilteles. Aš jas neluptas sumečiau į skardelę ir ~180 laipsnių orkaitėje kepiau kol suminkštėjo. Trukmė priklauso nuo dydžio. Ak, o iškepusios skiltelės būna švelnesnio skonio, ne tokios aitrios.

Kol skiltelės kepa, suturpiname sausainius (aš naudojau “Selga”, kiek daugiau nei 1 pakelį). Trupinius sumaišome su 1 kiaušiniu  ir išlydytu sviestu, o gautą masę sudedame į kepimo formos dugną, gerai prispaudžiame ir išlyginame.

Pertrintą varškę (ar sūrį) išplakame su likusiais kiaušiniais, cukrumi, miltais, vaniliniu cukrumi, citrinos žievele, grietinėle ir cukrumi. Iškepusius ir pravėsusius česnakus sutriname ir sudedame į varškės masę. Jei lieka nesusitrinančių dalių, metam jas lauk. Dar sykį masę išmaišome ir pilame ant sausainių pagrindo. Išlyginame ir šauname orkaitėn. Iš pradžių 5 minutes kepame 260 laipsnių orkaitėje, tada sumažiname iki 90 laipsnių ir kepame valandą. Prisipažinsiu, šioje vietoje aš iš Farenheitų turbūt tinkamai nepaskaičiavau mūsiškų laispnių, dėl to kepiau per karštai Bet nereikia kartoti tokių klaidų – ir pyrago viršus bus baltesnis.

Kaip ir visi varškiniai-sūriniai pyragai, šis skanesnis atvėsęs. Man česnako buvo pats tas kiekis. Vyrui – per mažai! Tačiau abiems buvo labai skanu.

Receptas iš Suite101.

Mokykloj mane mokė, kad nedera rašyti dviejų įžangų. Bet šįkart kitaip neišeis. Pirma turiu pasipasakoti apie planą-chuliganą. Kažkurį sausio pabaigos vakarą susimąsčiau, kad naršyklėje esu prisižymėjusi gyvą galą receptų, kurie… taip ten ir tūno. Tad nusprendžiau vasarį sau asmeniškai paskelbti “bookmarksuose pasižymėtų receptų mėnesiu” (fui, svetimybė…). Pradėsiu nuo deserto.

Mano vyrą su “Guinness” sieja artimi santykiai. Tad neišvengiamai, jei receptas su šiuo alum, turiu jį pagaminti. Dėl to seniai pasižymėjau šį receptą ir va pagaliau prisiruošiau. Nes vyrą lepinti reikia.

Pyragui reikės:

250 ml Guinness alaus
250 g sviesto
150 g grietinės
75g kakavos (nesaldintos)
400 g cukraus (arba, pasak Bea, mažiau, jei norisi ne taip saldžiai)
2 kiaušinių
275 g miltų
1 šaukšto kepimo miltelių
šiek tiek vanilės ekstrakto

Alų supilame į puodą, sudedame sviestą ir pamažu šildydami išlydome iki vientisos masės. Dubenyje išplakame kiaušinius su grietine. Į alaus masę sudedame kakavą ir cukrų, išmaišome. Tada alaus masė keliauja į grietinės ir kiaušinių plakinį. Vėlgi gerai išmaišome, supilame miltus su kepimo milteliais, įlašiname vanilės ekstrakto. Tikrai tikrai, patvirtinu – tešla išeina baugokai skysta, bet nereikia baimintis, viskas iškepa puikiai. Taigi pilame į kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje ~45-60 min. Geriausia vis bakstelti pagaliuką ir patikrinti, ar pyragas iškepęs.

Pirma apie skonį – alus jaučiasi. Taip subtiliai, neįkyriai, tačiau nenuginčijamai. Saldus (aš dėjau beveik visą cukraus normą), tačiau vėgli neįkyriai. Šiaip jau geras paprastas pyragas.

O dabar apie broką. Nežinau, gal daug kam taip būna: išsiruoši plakti, maišyti, kepti ir t.t., o, pasirodo, kakava beveik baigės. Todėl mano pyragas toks aristokratiškai išbalęs. Visgi šiaip ar taip esu patenkinta rezultatu. O dar su puodeliu kavos… Mmm…

Receptas rastas Braškėse su pipirais.

Patiekalas, ypač tas, neplanuotas, spontaniškai gimęs arba reikalaujantis daugiau dėmesio ir laiko, man tarsi terapija. Minkant duonos tešlą arba trinant sviestą su cukrumi išnyksta rūpesčiai, varginančios mintys ir išorinis pasaulis. Lieki tu ir tai, kas gims. Panašus jausmas apima tik mokantis šokti, kai tik išėjusi po 1,5 valandos tango-salsos-valso-rumbos suprantu, kad nė minutės negalvojau apie nieką kitą, išskyrus žingsnius ir partnerį. Užtatai dažnai mėgstu apsidirbusi darbus imtis kokio kepinio: duonos, pyrago ar kekso…

Reikės:

200 g sviesto arba margarino

3 kiaušinių

100 g cukraus

200 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

4 v. š. aguonų

šiek tiek vyšnių (aš naudojau naminę vyšnienę)

cukraus pudros pabarstyti (nebūtina)

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi iki purios vientisos masės. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Tada suberiame su kepimo milteliais sumaišytus miltus.

Į kepimo formą dedame beveik visą tešlą, paliekame kokį ketvirtį. Į jį įmaišome aguonas. Kepimo formoje esančioje tešloje padarome griovelį, į kurį sudedame aguoninę tešlą. Ant viršaus užtupdome vyšnių. Kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 35-45 minutes. Kadangi man kiekvienąkart išėjo skirtingas kepimo laikas, geriausia pasikliauti senuoju geruoju “įkišk pagaliuką ir pažiūrėk, ar dar limpa” metodu.

Skanus, sultingas, neįkyriai saldus. Pačio to gerumo keksas.

Receptas iš gaspadine.lt

Ilgai blaškiausi ir mąsčiau – rašyti ar ne. Mat nuotraukų nėra, gaminta prieš kone 3 savaites, šventės jau praėjo, liko tik keista melancholija. Bet. Visgi, kaip matote, rašau. Tiesiog reikia, kažkoks sąžinės kirminukas graužia, kad tie, kas ragavo, teiravosi, domėjosi, valgydami jautė malonumą. Tad štai. Viskas viename – ir kalėdinės dovanėlės, ir kalėdinis superturbošokoladinis skanėstas.

Krekeriai su aguonomis ir sezamais

Kalėdoms gavau užduotį – mainysimės dovanėlėmis. Ir dar sumą pasakė. Aš iškart supratau – neturiu nei ūpo ieškoti kažko perkamo. Bet turiu ūpo pagaminti ką nors valgomo. Rinkinį sudarė krekeriai su aguonomis ir sezamais ir puiki alyvuogių užtepėlė, kurią gaminau pagal šį receptą. O krekeriai va tokie:

~25 krekeriams reikės:

250 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

0,5 a. š. jūros druskos

2 v. š. aguonų

2 v. š. sezamų

1 a. š. juodų maltų pipirų

60 g šalto nesūdyto, kubeliais kapoto sviesto

100 ml šalto vandens

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sėklas, druską ir pipirus. Pirštais įtriname sviestą, kol jis tampa panašus į duonos trupinius. Masės viduryje padarome šulinėlį, į jį įpilame vandenį. Naudodamiesi lygiaašmeniu peiliu (čiupau taip retai naudojamą kapoklę) ir rankomis sumaišome tešlą. Jei reikia, įpilame dar šalto vandens. Man asmeniškai neprireikė, o ir pati tešla gana sklandžiai susiminkė. Labiau pasitelkiau rankų galią.

Iš tešlos suformuojame rutulį ir padaliname į dvi dalis. Vieną, suvyniotą į maistinę plėvelę, padedame į šaldytuvą vėsti.

Kočiojimas vyksta taip: patiesiame vieną kepimo popieriaus lapą dydžio sulig kepimo skarda, ant jo tiesiame tešlą, o ant viršaus – dar vieną kepimo popieriaus lapą. Ir taip džiugiai kuo ploniau iškočiojame tešlą. Tada apvalia miltuota formele išspaudžiame krekerius. Subadome juos šakute ir šaldome 20 min. Šioje vietoje tenka pasidžiaugti, kad a) žiema šalta; b) turiu balkoną. Nes šaldyti šaldytuve nebuvo nė menkiausios vietelės… Atvėsintus krekerius kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-35 min.

Kočiojimą ir vėsinimą kartojame tol, kol nebelieka tešlos.

Skanu ir trašku – pats tas visokioms užtepėlėms. Įdomu, kas būtų, jei kitąkart įdėčiau tarkuoto sūrio…

Receptas iš delicious. magazine, 2009 m. gruodžio mėn. nr.

***

Baileys rocky road

Užkandome? Metas desertui! Vos tik pamačiau šį šokolado kalną žurnale, supratau – gaminsiu jį Kalėdoms. Toks nuodėmingas, toks viso ko kupinas, toks gundantis… Ir toks šokoladinis, kad pakanka nedidelio gabalėlio.

Reikės:

100 g nesūdyto sviesto + papildomai formai ištepti

4 v. š. Baileys likerio

300 g stambiai kapoto juodojo šokolado

50 g kapotų nesūdytų pistacijų (čia bus ilgoka pauzė; kur Vilniuje jų gauti? Prieš Kalėdas nesinorėjo blaškytis po parduotuves, tad pakeičiau migdolais – skonis tiko, tačiau dingo ta graži žalia spalva… taigi – kur rasti nesūdytų pistacijų?)

200 g zefyrų (tų, amerikietiškųjų; labai skanių būna “Saldžiuose majuose”)

75 g sulaužytų sausainių

100 g stambiai sukapoto baltojo šokolado

Indą, kuriame stings desertas, ištepame sviestu. Galime dar iškloti kepimo popieriumi.

Baileys likerį, juodąjį šokoladą ir sviestą išlydome inde virš lėtai verdančio vandens. Kai viskas išsilydo, išmaišome iki vientisos masės ir paliekame kiek atvėsti.

Į atvėsusią šokolado masę įmaišome riešutus, zefyrus, sausainius ir baltą šokoladą. Viską išmaišome ir supilame į indą. Sustings po 2-3 valandų, o laikomas šaldytuve laikysis savaitę ar net daugiau.

Šokoladas. Kalnas šokolado. Visokių tinginių ir “akmenuotų kelių” tėvas. Ir Baileys vos jaučiasi – neįkyriai, švelniai. Šventiškas daiktas. Išdalintas draugams ir giminiečiams – tikiuosi, patiko

Receptas iš delicious. magazine, 2010 m. balandžio mėn. nr.

That’s all, folks! Nauji metai – nauji ratai. Nedarysiu jokių pažadų ir metų apibendrinimų, nes… niekada to nedarau. Buvo kaip buvo – už tai esu dėkinga. Bus kaip bus – to ir lauksiu.

Užteks tų duonų, tiesa? Duokit saldėsių, kad jau vakarai žvarbūs, o vėjas ūkauja ventiliacijos angose. Duokit saldėsių, nuo kurių ne tik širdis apsals, bet ir kūnas sušils!

~16 gabalėlių reikės:

200 g juodojo šokolado

50 g sviesto

2 kiaušinių

150 g cukraus

1 a. š. vanilinio cukraus

1 v. š. maltos aitriosios paprikos

70 g kvietinių miltų

1 a. š. kepimo miltelių

50 g kapotų graikinių riešutų

Susmulkintą šokoladą ištirpdome kartu su sviestu. Geriausia tai daryti indą su šokoladu įdėjus į vandenį su šiltu (arba šildomu) vandeniu. Tada nereikės baimintis, kad šokoladas prisvils. Kiaušinius atskirai išplakame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Įmaišome šokolado masę. Atskirame dubenėlyje sumaišome miltus, aitriosios paprikos miltelius, kepimo miltelius ir kapotus riešutus. Miltų mišinį suberiame į šokolado masę ir pamažu išmaišome, kad pasiskirstytų tolygiai.

Stačiakampę arba kvadratinę (tačiau nedidelę) kepimo formą ištepame sviestu arba išklojame kepimo popieriumi. Supilame pyragaičių masę, išlyginame. Kepame 175 laipsnių temperatūros orkaitėje 20-25 min. Perkepti nereikia – vidus telieka drėgnas. Atvėsusį kepinį supjaustome kvadratiniais gabalėliais.

Ką aš galiu pasakyti. Šokolado bomba. Su šildančia aitriosios paprikos natele. Dėl paprikos galiu pasiūlyti dvejopai: arba dėti visą nurodytą kiekį, arba sumažinti. Čia priklauso nuo valgytojų pageidavimų ir aitrumo toleravimo lygio. Aš kepiau abiem variantas. Ir abu variantai buvo skanūs, tačiau man asmeniškai labiau patiko su tuo visu šaukštu aitriosios paprikos. Mmm… šildo…

Receptas iš: “Receptai šeimos savaitgaliui”

Ši vasara – tikra išsipildžiusių svajonių vasara! Iš kulinarinių svajonių išsipildė vėžiai, o dabar ir tiramisu su gervuogėmis. Šio deserto idėja kilo dar žiemą, kai paragavau iš Korsikos parsivežto laukinių gervuogių likerio. Šovė (gerai, kad nenušovė) mintis apie kreminį tiramisu su tuo likeriu ir šviežiomis gervuogėmis.

Vakar rytą po sėkmingo apsilankymo Kalvarijų turguje namo grįžau nešina mažu indeliu gervuogių… Jų būta išties neblogų – sunokusių, sultingų… Tad neliko nieko, tik pasirišti prijuostę ir imtis tiramisu.

1 nemažam indui reikės:

~20 “damų pirštelių”

250 g maskarponės

250 ml plakamos grietinėlės

3 kiaušinių trynių

150 g cukraus

500 ml espresso kavos

šlakelio gervuogių likerio arba kito alkoholio (romo, konjako)

250 g gervuogių

Pirmiausia paruošiame ir atvėsiname kavą. Į ją įmaišome šlakelį alkoholio. Trynius išsukame su cukrumi iki vientisos masės. Įmaišome maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Kadangi aš dažniausiai darau tiramisu dideliame stikliniame inde, pirmiausia dedu sausainius, kad būtų lengviau dalinti porcijomis. Bet šiaip jau sluoksniuojame kremas-kavoje mirkyti sausainiai-kremas-sausainiai-kremas. Aprašymas ir receptas, kurį naudoju, yra čia. Mano sluoksniai dideliame inde išeina du: sausainiai-kremas. Taigi susluoksniavus tiramisu ant viršaus sudedame gervuoges ir įdedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Prisipažinsiu, šįkart kažko šykščiai mirkiau sausainius kavoje. Bet nepaisant to tiramisu, kaip visada, tirpo burnoje. O gervuogės suteikė gaivos ir vos juntamą rūgštelę… Man labai patiko. Gaila, kad tai itin sezoninis desertas.. Bet kasmet bus proga išskirtiniam skanėstui!

Vėl grįžtu prie sezoninių gėrybių. Agrastai. Dar viena mėgiama uoga, kurios sunku atsivalgyti. Bet šiemet derlius tėvų sode buvo nemenkas, taigi agrastų atliko ir pyragui. Net nesinori tuščiažodžiauti, o tik skubėti prie reikalo esmės – gardaus, saikingai rūgštaus trapaus pyrago.

Reikės:

200 g sviesto

400 g miltų

1 v. š. romo

1 kiaušinio

1 v. š. grietinės

125+250 g cukraus

citrinos žievelės

3 stiklinių šviežių agrastų

cinamono

Iš sviesto, miltų, kiaušinio, romo, grietinės, 125 g cukraus ir citrinos žievelės užmaišome trapią tešlą. Išminkytą tešlą iškočiojame ir įklojame į sviestu pateptą kepimo formą taip, kad susidarytų kraštelis. Tešlą patepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę kepti. Receptas tikslios temperatūros nerašė, aš, berods, kepiau 180 laipsnių. Kepti reikia tol, kol parus.

Agrastus nuplikome verdančiu vandeniu, nukošiame ir atvėsiname. Sumaišome su 250 g cukraus ir žiupsniu cinamono. Uogas suberiame ant iškepusio tešlos pagrindo ir dar kepame kol agrastai kiek suteš, o iš cukraus pasidarys sirupas. Tikslaus laiko nenuėmiau, tačiau manau, kad kepiau apie 15 min.

Dėl kepimo laiko pastaba: geriau tešlos pagrindą palikti vos švelniai parudusį, mat man kepant jau su įdaru tešlos šonai šiek tiek perkepė ir pasidarė kietoki.

Receptas rekomendavo patiekti pyragą dar šiltą, tačiau karštą vasaros vakarą norėjosi palūkėti ir pyragą valgyti pravėsusį. Turiu pasakyti, kad pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Tiesiog puikus rūgštaus-saldaus balansas, todėl lengva tokio gėrio apsivalgyti… Rekomenduoju! Manęs šaldytuve jau laukia turgaus laimikis, tad šiandien vėl bus agrastų pyrago šventė.

Receptas iš: “Didžioji virėja”

Ar galite įsivaizduoti, kad iki šios vasaros nebuvau kepusi torto? Mane pernelyg baugino biskvito ruošimas, laiko gaišimas ir įsivaizdavimas, kad toks kepinys – didžios meistrystės reikalaujantis dalykas. Bet. Šiemet ėmiau ir susikaupiau. Todėl po gardžios vakarienės laukė ne mažiau gardus desertas. Na, proga yra proga, o šventę reikia švęst. Užbėgdama už akių prisipažinsiu, kad ne viskas pavyko gerai. Glajus tinkamai neišsiplakė, biskvitas tinkamai nepersipjovė… Tačiau tai – mano brokas. O štai skonis buvo tikrai vertas dėmesio, todėl ir nutariau paskelbti receptą.

Biskvitui:

225 g juodojo šokolado (labai patiko lietuviškas kepiniams skirtas)

125 g sviesto

150 ml vandens

400 g cukraus

šiek tiek vanilinio cukraus

2 a. š. kepimo miltelių

450 g kvietinių miltų

1 a. š. sodos

2 kiaušinių

150 ml grietinės

Pertepimui:

450 g juodojo šokolado

225 g sviesto

100 ml viskio

350 g baltojo šokolado

Glajui:

200 ml grietinėlės

200 g baltojo šokolado

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių. Torto formos (aš ją pirmąkart įsigijau: tikrą nusegamą tortinę, valio!) šonus ištepame sviestu, dugną išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą kartu su sviestu ir 150 ml vandens išlydome iki vientisos masės. Į ją suberiame cukrų bei vanilinį cukrų ir paliekame atvėsti. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų ir pirmuosius įmaišome į atvėsusią šokolado masę. Po to sudedame miltus ir grietinę. Galiausiai pamažu įmaišome išplaktus baltymus. Biskvito tešlą supilame į kepimo formą ir kepame 50-60 min. Iškepusį biskvitą atvėsiname ir supjaustome į lakštus. Dėmesio: recepte turėjo išeiti 3 lakštai. Man išėjo 2. Tačiau taip buvo dėl to, kad manoji tortinė šiek tiek didesnio skersmens. Todėl į kiek išeis, į tiek reikia pjauti. Pertepimo kiekis vis tiek bus toks pats ir neturėtų jo pritrūkti.

Juodąjį šokoladą išlydome su sviestu. Į šią masę įpilame pusę viskio, išmaišome ir paliekame pravėsti. Likusiu viskiu sudrėkiname biskvito lakštus. Baltąjį šokoladą išlydome ir juo plonai aptepame biskvito lakštus iš vienos pusės. Apatinį biskvito lakštą dedame į tortinę apteptąja puse į viršų. Tada aptepame juodojo šokolado mase ir dedame kitą lakštą taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų viršuje. Aptepame juodojo šokolado mase. Viršutinį biskvito lakštą reikia dėti taip, kad baltojo šokolado sluoksnelis būtų apačioje. Sudėtą tortą valandai dedame į šaldytuvą.

Paruošiame glajų. Pakaitiname grietinėlę ir ja užpilame sulaužytą baltąjį šokoladą. Kelioms minutėms taip ir paliekame, nemaišome. Vėliau išplakame su plaktuvu ir apliejame tortą. Dar valandą palaikome šaldytuve ir dekoruojame pagal sugebėjimus. Aš smarkiai dekoruoti laiko nebeturėjau, nes glajus, kaip minėjau, teisingai neišsiplakė. Man atrodo, aš praleidau tą “nemaišome” epizodą. Šiaip ar taip, kažkoks glajus pavyko

Na, bet nesigilinkime į išvaizdą. Skonis juk svarbiau, tiesa? O skonis – intensyviai šokoladinis, su subtilia viskio natele. Tortas geras tuo, jog jo pakanka mažo gabalėlio – ir ramu. Tad valgėme (kadangi tik dviese) ganėtinai ilgai… Bet tortas geras. Tik dabar reikia pasipraktikuoti pjaustant biskvitą…

Tiesa, dar vienas dalykas – kažkuriuo metu suabejojau, ar tų 2 kiaušinių yra gana. Tad palieku spręsti tiems, kas turi daugiau patirties kepant biskvitus tortams. Šiaip ar taip, ir su 2 kiaušiniais biskvitas būna geras.

Receptas iš: Wypieki ze smakiem.