Ignės puodas

Jaučiuosi beveik maniakė. Kone dar miltuotais nuo gnocchi pirštais puolu maigyti kompiuterio klavišų. Nes kitaip pamiršiu, nespėsiu, nebus nuotaikos… Ir nepapasakosiu, kaip antrąkart gyvenime gaminau tiramisu. Abu kartus taip sutapo, kad desertą ruošiau atlikus “damų pirštelių”. Na, bet svarbu, kad atliko. Nes tiramisu yra toks skanus, kad vertėtų išnaudoti menkiausią progą jo pagaminti. Kita vertus, jei gaminčiau dažniau, vyrui ne tik vestuvinės kelnės taptų ankštos.

Todėl šįkart – minimalistiškai. Iš visų galimų tiramisu variantų pasirinkau šį. Kodėl? Nes nebijau termiškai neapdorotų kiaušinių. Na, ir turėjau grietinėlės, kurią reikėjo suvartoti. Recepto nekartosiu. Įdėsiu tik vaizdinį rezultatą. Ir tokį…. tokį… mmmmmmm…. kaip nuodėmingai skanu! Neverta nė sakyti, sudorota buvo vos tik viskas susistovėjo. Nežinau, ar mėginsiu varijuoti receptais. Atrodo, ir pirmąjį kartą pasirinkau tokį. O kai gerai – negi keisi? Tiesa, dėl alkoholio – vis dėlto puikiausiai dera romas. Ir taškas.

Vos tik išvydau Žiupsnelyje Druskos šį desertą, mano širdis užvirė noru jį išmėginti… Tačiau iš pradžių viskas ėjosi ne itin sklandžiai – grietinėlė, tūnojusi šaldytuve, taip ir pralaukė savo grand entree. Kai sumaniau pasigaminti jo Naujųjų metų savaitgalį, nepažiūrėjusi į receptą, nusipirkau granatų ir… ledų. Kodėl? Nežinau, taip susišvietė Po to morengų pirkti neradau…

Bet štai pagaliau desertas jau išlaižytas. Ir tikrai jis puikus dėl dviejų dalykų: greita ir skanu. Tikslus receptas ir granatų sėklyčių išgavimo būdas yra ČIA. Aš galiu pridėti nuo savęs tiek: 4 porcijoms pakaktų 250 ml grietinėlės, vieno didelio granato ir poros didelių morengų arba galybės mažų (būtent tokius pirkau “Prismoje”).

Aišku, ir pavadinimas duoda savo. Įdomu, kaip galėjo nuskambėti, kai parduotuvėje, užklausta vyro, išpyškinau: “Šiandien bus žudynės ant sniego!”

Man atrodo, kad tų skaniųjų švelniųjų varškės pyragų niekada nebus per mažai. Ir nors visi dažniausiai panašūs, dar vienas receptėlis nepakenks. Šįkart tai itališkas variantas (ačiū Google Translate už juokingą vertimą), rastas Casa Cuori Colori. Apsilankykite tame tinklaraštyje – jame gausu mielų ir gražių rankdarbių. Labai įkvepia.

O dabar apie pyragą.

Reikės:

120 g biskvitinių sausainių (siūlau dėti visus 150 ar net 200 g – bus storesnis pagrindas, nepakenks)

40 g lydyto sviesto (jei sausainių daugiau, šito irgi reikės šiek tiek daugėliau)

500 g rikotos sūrio

150 g maskarponės sūrio

120 g cukraus

3 kiaušinių

2 valgomųjų šaukštų miltų

apelsino, citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, tarkuotos vaisių žievelės skoniui pridėti

Sausainius susmulkiname ir sumaišome su lydytu sviestu. Į sviestu išteptą kepimo indą sudedame sausainių masę, prispaudžiame tvirtai. Inde sumaišome abu sūrius, kiaušinius, cukrų ir miltus. Jei norite papildomo skonio, įpilkite apelsinų, citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių, įtarkuokite žievelės. Recepte siūloma gardinti ir vienu valgomuoju šaukštu cinamono – čia jau tokiam žiemiškam skoniui išgauti.

Taigi sūrių masę užpilame ant sausainių, išlyginame ir kepame 180 laipsnių kaitrumo orkaitėje 50 minučių. Iškepus paliekame valandai atvėsti. Ir mėgaujamės.

Prisipažįstu – perkepiau pyragą… Naiviai pagalvojau, kad paliksiu orkaitėje atvėsti… O manoji šilumą dar ir kaip laiko.. Tad truputį prekinės išvaizdos kepinys neteko. Bet. Skonis buvo geras. Trūko tik daugiau citrusų gaivos, bet šiaip jau skaniai sudorojome kepinį Bus antras dublis, maskarponės dar atliko…

Antras Advento sekmadienis, ir namuose jau pakvipo Kalėdomis – kepėme repetuojamus sausainius (imbierinukus ir meduoliukus) ir pasigaminome karšto vyno. Skanu, jauku, smagu…

Čia – sausainėlių receptai, įkvėpti interneto platybių ir patobulinti pačios, mat paragavus testinę partiją gerai justi visi trūkumai ir privalumai. Tad čia – jau su privalumais.

Imbieriniai sausainiai

300 g miltų

100 g cukraus

100 g sviesto

2 kiaušinio tryniai

1,5 arbatinio šaukštelio maltų imbierų

šiek tiek malto kardamono

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Trynius išsukame su cukrumi, supilame lydytą sviestą, įberiame prieskonių ir gerai išmaišome. Pamažu beriame kepimo miltelių ir miltų mišinį, kol išminkome vientisą, prie rankų nelimpančią tešlą. Ji turėtų būti pakankmai minkšta ir elastinga. Suvyniojame tešlą į foliją ir dedame į šaldytuvą porai valandų. Po to kočiojame, išpjauname norimos formos sausanius ir kepame maždaug 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje, kol pagels. Išeina trapūs ir skanūs sausainėliai. Recepte kiek padidinau imbiero kiekį, nes man norėjosi ryškesnio jo skonio. Puošiame kaip kas išmanome – šokoladu, pabarstukais, spalvotais cukraus glajais…

Meduoliukai

2 kiaušinio tryniai

1 visas kiaušinis

100 g cukraus

150 g sviesto

80 g medaus (jei norisi ryškesnio skonio, galima dėti daugiau)

500 g miltų

0.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis (man paprastai išeina kiek daugiau) prieskonių mišinio: cinamono, kardamono, gvazdikėlių

Kiaušinį ir trynius išsukame su cukrumi. Išlydome medų, į jį suberiame prieskonių mišinį ir gerai išmaišome. Kitame inde išlydome sviestą. Medų ir sviestą supilame į cukraus ir kiaušinių masę. Pamažu beriame miltų ir kepimo miltelių mišinį ir minkome tešlą, kol ši nelips prie rankų. Tešlą porai valandų įdedame į šaldytuvą. Atėjus metui kepti, iškočiojame tešlą, išpjauname įvairių formų sausainėlius ir kepame 175 laipsnių orkaitėje kol parus. Puošiame vėlgi kaip išmanydami.

Aišku, kad skanu. Aišku, kad burnoje tirpsta… O kai Kalėdoms dar bus ir papuošti – tai ir norėsis, ir gaila bus valgyti. Nuotraukoje- žmogeliukai-meduoliukai ir imbierinės širdelės.

Tingų ir lietingą sekmadienio vakarą, kai likau karaliauti viena namuose, išsitraukiau prijuostę, ingredientus ir susiruošiau išsikepti rikotos pyragą. Kai terliojimasis su miltais, sviestu, grietinėle ir kitkuo baigėsi, įsitaisiau jaukiai, įsijungau Katie Melua ir uodžiau uodžiau tuos pasakiškus kvapus, sklindančius iš orkaitės. Tokios tobulos akimirkos, kai viskas yra savo vietose ir taip, kaip turi būti, nutinka retai. Tad reikia jomis dorai atsidžiaugti.

Receptas iš Nolitos blogo, pateikiu tokį, kokį radau; mano pastabos apačioje.

Reikės:

250 g miltų

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

kiaušinio trynys

žiupsnelis druskos

300 g rikotos

150 g cukraus

pakelis vanilinio pudingo

2 arb. š. žaliųjų citrinų sulčių

200 g plaktos grietinėlės

Viskas vyksta labai paprastai: iš sviesto, miltų, cukraus pudros, kiaušinio trynio ir žiupsnelio druskos paruošiame tešlą, kurią maždaug valandai įdedame į šaldytuvą. Įdarui rikotą išsukame su cukrumi, žaliųjų citrinų sultimis, vanilinio pudingo milteliais ir pabaigoje įmaišome išplaktą grietinėlę. Iš tešlos iškočiotą blyną klojame į riebalais pateptą kepimo skardą, subadome šakute, užpilame kremu ir kepame 30 minučių 175 laipsnių kaitrumo orkaitėje.

Pyragas išėjo gardus. Beje, arba man pasirodė, arba jis pastovėjęs tapo dar skanesnis. Nors vyras išreiškė pastabą, jog saldumo trūksta… Aš, plokščių pyragų mėgėja, kepiau jį neaukštoje skardoje. Kremas buvo kone idealaus skonio. Tačiau, kaip ir Nolita, pasigedau ryškesnio žaliųjų citrinų akcento, nors spaudžiau sultis negailėdama. Taigi kitąkart (o tikrai kepsiu dar ne kartą, nes receptas labai patiko) spausiu kone dvigubą kiekį, nes man labai tinka ta gaivi rūgštelė. Ir dar toks prisipažinimas: iš išsiblaškymo tešlą paruošiau su cielu kiaušiniu. Bet nieko tragiško neįvyko…

Taip, tai daugiau idėja nei tikras receptas, kadangi konkrečios sūrio rūšies nepasiūlysiu. Paprasčiausiai verta patiems eksperimentuoti ir atrasti skonių derinius. Korsikoje valgiau šį desertą su dviejų rūšių nebrandintais ožkos pieno sūriais. Vienas buvo ryškesnio skonio, kitas švelnesnis. Abu nepaprastai derėjo su figų džemu. Kadangi iš salos parsivežiau du sūrius, namuose desertą paruošiau su jais.

Vienas buvo labai savito skonio (man vienas beveik per aitrus, nors vyrui labai patiko).

Kitas buvo a la brie, tačiau ilgiau brandintas. Šitas man labai patiko.

Vienai deserto porcijai reikės:

2 pasirinkto sūrio riekelių

1 arbatinio šaukštelio figų džemo.

Iš tikrųjų meno ir triūso čia nėra: sukombinuoji viską ir valgai. Ir būna skanu. Ir tų poros rieklių sočiai, nes skoniai tokie intensyvūs, kad daugiau jau niekaip nereikia. Man šis derinys labai patiko, tad ieškosiu Lietuvoje sūrių ir ragausiu ragausiu ragausiu… Iš karto perspėju: tiems, kas nemėgsta ožkų pieno ar įtartinai kvepiančių sūrių, desertas gali ir nepatikti.

Mėgstu keksiukus: juos kepti ir skanauti. Tai paprastas kepinys, galintis suteikti daug malonumo. Šįkart – keksiukai su kriaušėmis. Niam niam! Iš nurodyto kiekio išėjo 6 didoki keksiukai.

Reikės:

1 didelės kriaušės

125 ml augalinio aliejaus

75 g cukraus

1 kiaušinio

150 g miltų

1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

šiek tiek cukraus ir cinamono pabarstyti

Kriaušę reikia nulupti, išpjauti sėklas ir supjaustyti mažais kubeliais. Sumaišome aliejų, cukrų ir kiaušinį, po truputį įmaišyti miltus ir kepimo miltelius. Pabaigoje įmaišome kriaušės gabalėlius. Kepimo formą ištepame riebalais, sudedame keksiukų tešlą, paviršių pabarstome cukraus ir cinamono mišiniu ir kepame 200 laipsnių orkaitėje 15-20 min.

Tikras gardumėlis. Skanu ir dar šiek tiek šilti, ir jau atvėsę. Keksiukai su kriaušėmis man netgi skanesni nei su obuoliais – tolygesnio, švelnesnio skonio. Rekomenduoju.

Kriaušės man patinka labiau nei obuoliai… Gardesnis kvapas, saldesnis skonis, grūdėta, tačiau švelni tekstūra… Mielai kapoju kriaušes natūraliu pavidalu, tačiau kad jau kriaušiška savaitė, griebiausi desertų. Šįkart – saldus, su šlakeliu rafinuotumo patiekalas, kurio receptą radau “Moters savaitgalio virtuvėje”.

4 porcijoms reikės:

4 didelių kriaušių

3 valgomųjų šaukštų lydyto atvėsinto sviesto

3 valgomųjų šaukštų skysto medaus (ne itn mėgstantiems saldžiai, siūlau medaus dėti su saiku)

3 valgomųjų šaukštų kapotų migdolų

100 g rikotos sūrio

Nuplautas kriaušes perpjauname perpus, išskobiame sėkleles, įvyniojame į foliją ar kepimo popierių ir pašauname orkaitėn 15-20 minučių. Kol kriaušės kepa, dubenyje sumaišome sviestą, medų, migdolus ir rikotą. Masę dėkite ant dar šiltų kriaušių ir skanaukite.

Labai skanus desertas. Švelni kriaušė ir saldus kremas puikiai dera. Manau, toks desertas tiks ir svečiams pavaišinti.

Savaitgalį netikėtai pasisekė – gavau nedidelį maišelį geltonųjų serbentų. Tiesą sakant, tokių dar nebuvau ragavusi, tad vienu ypu nuskabiau krūmą, apsivalgiau, bet ir parsivežiau namo – gal ką sugalvosiu. Ir sugalvojau. Gal vaizdas ir neidealus, bet skonis buvo geras. Ir gaminimo paprastumas patiko, ir skonių saldu-rūgštu dermė buvo gera.

Reikės:

200 g “damų pirštelių”

180 g lydyto sviesto

1 kiaušinio

3 šaukštų cukraus

200 ml grietinėlės

250 g rikotos (norintiems daugiau įdaro, siūlau pamėginti dėti 500 g)

pora saujų serbentų (spėju, tiktų ir raudonieji, tačiau tada cukraus kone dvigubai siūlau dėti, o dar ir uogas cukruje pavolioti)

Sutriname sausainius (katorginis darbas, niekaip nesugalvojau, kaip pasilengvinti), išlydome sviestą ir paruošiame tešlą. Riebalais išteptoje kepimo formoje suformuojame pyrago pagrindą, trupinių ir sviesto masę tvirtai prispausdami. Galima suformuoti ir “bortelius”, tačiau aš patingėjau. Gerai išmaišome kiaušinį, cukrų, grietinėlę ir rikotą (kad neliktų gumulėlių) ir masę užpilame ant pagrindo. Ant viršaus dedame serbentų uogas. Tik iškepusi pyragą pagalvojau, kad gal reikėjo pirma pakepti tik pyragą su įdaru, o tik paskui sudėti serbentus, kad gautųsi gražus viršutinis sluoksnis. Na, bet skonis nuo to nebuvo prastas. Taigi pyragą kepame vidutinio kaitrumo orkaitėje, kol įdaras sukrekėja.

Žinau, vaizdas nekoks. Bet skonis tikrai geras. Kaip rašiau, serbentų rūgštumas, rikotos riebumas ir sausainių saldumas gerai dera. Tikiuosi dar ne kartą pavarijuoti šia tema, tik skirtingais priedais. Todėl pabaigai klausimas – kaip greitai ir neskausmingai sutrupinti sausainius? Mėginau įkinkyti kapoklę, bet velnias gavosi. Teko grūsti ranka. Ir kažkaip visa kepimo romantika išgaravo…

Pakalbėkime apie vyšnias. Apie jų intensyvų raudonį. Apie ypatingą skonį. Apie malonų kvapą. Man vyšnios – pagrindinė visų metų uoga. Gali nebūti netgi agrastų ir raudonųjų serbentų. Svarbu, kad būtų vyšnių. Jei kitas uogas dažniausiai mėgstu tik šviežias, tai vyšnias galiu valgyti ir uostyti ir nešioti visais pavidalais. Uogienės, pyragai, ledai, padažai, sagės, auskarai, ekrano užsklandos… Vyšnios. Vyšnios mano raison d’etre; uoga, kurios laukiu visus metus, o tik sulaukusi puolu valgyti. Todėl sau gimtadieniui kepiau šokoladinį vyšnių pyragą. Todėl pas tėvus pirmiausia apvalgau vyšnias (juk skaniausios tiesiai nuo medžio), ir tik paskui pėdinu link aviečių, agrastų, žirnių.

Pyragas paprastas kaip dukartdu, bet dėl to nemažiau ypatingas.

Reikės:

3 atskirtų kiaušinių

~ 8 valgomųjų šaukštų miltų

~ 5 valgomųjų šaukštų cukraus

2 saujų iškaulintų vyšnių

šiek tiek pieno

150 g sviesto (jei norite lengvesnio pyrago, dėkite daugiau)

100 g išlydyto juodojo šokolado

1.5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Minkštą sviestą išsukame su kiaušinių tryniais ir cukrumi iki vientisos masės. Supilame lydytą šokoladą, viską gerai išmaišome. Tada masę praskiedžiame pienu. Pilame pamažu, kad lengvai išsimaišytų. Tiksliai nežinau, kiek pyliau. Manau, apie 100 ml, gal šiek tiek daugiau. Tada beriame miltus ir kepimo miltelius, maišome, kol tešla tampa tiršta ir gana sunki. Kiaušinių baltymus atskirame inde išplakame iki standžių putų ir po šaukštą įmaišome į tešlą. Ji taps lengvesnė ir puresnė. Tada įmaišome vyšnias. Į riebalais pateptą kepimo formą sudedame tešlą ir kepame 30-40 minučių. Iš tešlos galima prikepti ir keksiukų, aplieti juos kokiu baltuoju šokoladu ir mėgautis.. niam niam…

Man tai buvo tobulas gimtadienio pyragas. Kadangi iš tėvų prisivežiau šių šventų uogų, tai dar kepsiu pyragą ir stengsiuosi ištobulinti. Bus ir daugiau nuotraukų po savaitgalio – kai pyragas bus prapjautas ir suvartotas dar kito gimtadienio proga.