Čai

Pagalvojau, kad žmonės ne tik maistu gomurį ir skrandį lepina, bet ir gėrimais. Kadangi alkoholį yra kam propaguoti, aš propaguosiu kitką. Šįkart metas arbatai. Ir ne bet kokiai, o čai.

Pirmąkart jos paragavau kavinėje “Balti drambliai”. Patiko mintis, kad arbata su pienu. Paragavus patiko ir pati arbata. Čai – tai juodoji arbata, paskaninta įvairiais prieskoniais: cinamonu, pipirais, imbieru, gvazdikėliais… Tiesiog užplikyta gerti ji būtų kiek per aitri, tad paskaninama pienu. Ir mmm.. atsiveria nosį ir gomurį kutenantis derinys. Taip ir būčiau toliau mėgavusis čai tik kavinėje, tačiau kažkada kurso draugė užsiminė, jog nusipirko tos čai “Presto”. Nuskubėjau ten – ir štai, jau kokie metai kaip mėgaujuosi čai namuose (nuo vasaros ir darbe).

Arbata tikrai verta bent paragauti – kad žinotumėte, kas tai indiška arbata su prieskoniais. Čai turi gerą savybę – saikingai tonizuoja ir įkvepia, tad vakare, kai jau norisi miegoti, bet dar reikia mokytis/dirbti tai puikus gėrimas. Tačiau pastebėjau ir trūkumą. Nebegaliu gerti jokios kitos arbatos, išskyrus čai. Baisiai blogai :) Bet mėginsiu jaukintis ir kitas arbatėles…

Palik komentarą