Vakar, lapkričio 24 d., Lietuvoje (kaip gera, kad ne tik Vilniuje!) prasidėjo jau antras Austrių festivalis. Jei pernykštį renginį (apie jį rašiau čia) pavadinčiau nedrąsiu bandymu niurktelėti į gastronominės kultūros vandenyną, tai šiemet festivalis išsiplėtė, subujojo, pražydo kuo gražiausiai. Tikiu, kad organizatoriai (ir dalyviai) kitais metais bus dar drąsesni, o festivalis apims dar didesnę Lietuvos dalį. Kadangi renginys tik prasidėjo, negaliu nepaminėti dar laukiančių smagybių. Be galimybės apsivalgyti austrių įvairiuose restoranuose, rengėjai taip pat siūlo paskaitas apie austres parduotuvėse Šiaurės jūra (vilniškė jau įvyko, bet kauniečiai ir klaipėdiečiai dar galės perprasti šių gaiviųjų jūrų gėrybių subtilybes) ir austrių turgelį Vilniuje. Atskiri restoranai taip pat siūlo įvairias pramogas, todėl tiesiog pasidomėkite, kas kur vyksta, ir būtinai būtinai nueikite paragauti austrių, ypač jei apskritai nesate tų gėrybių čiupinėję, nes tai proga vienu ypu paragauti kelių skirtingų rūšių ir išsirinkti jums labiausiai patinkančią.
Aš ragautuves kaip ir pernai surengiau Klaipėdos vyninėje Achtung Baby. Vietiniai jau žino, kad tai puiki įstaiga, beje, rengianti gausybę įvairiausių maisto ir gėrimų savaitgalių, todėl rekomenduoju vis pasidomėti, kas ten vyksta. Šiemet visos vakaro austrės (iš viso trys rūšys) atkeliavo kiek vėliau nei pernai. Atvykusi jau radau visą vyninę užsėstą. Žinoma, ne visi laukė austrių, bet dauguma atėjo būtent to. Vieni lankytojai, berods, apskritai pirmąkart jų ragavo. Ak, tas nuostabus vaizdelis, kai visi staliukai vienas po kito sulaukia jūros dovanų ir puola ragauti, lyginti skonių niuansus, rinkti gardžiausią… Po to visi kartojo, vėl lygino ir taip per 3 val. iš geldelių išnyko 110 austrių. Šimtas dešimt jausmingų bučinių jūrai į lūpas! Svaigina, tiesa?
Pirmiausia paragavau visų trijų rūšių au naturel, tik pagardintų šlakeliu citrinų sulčių arba lašeliu mignonette padažo. Taip geriausia atpažinti visus skonio niuansus ir artimiau susipažinti su austrėmis. Ketvirtadienio vakarą Achtung Baby siūlė La Perle Blanche, Ancelin ir Belon. Pastarosios laikomos bene garsiausiomis pasaulyje ir, kaip sakoma, nepalieka abejingų – tokio savito jos skonio! Vadinamieji perlai, sakyčiau, gana nuosaikūs, truputį riešutiški ir salsvoki. Ancelin, kurių auginimas – ilgas, daug darbo ir kantrybės reikalaujantis procesas (austrės pirma paauginamos vienur, po to dvejiems metams perkeliamos į kitą augimvietę ir paliekamos potvynių malonei, vėliau iškeliauja į trečią vietą ir galiausiai grįžta į namus), buvo nuostabios, gaiviai jūriškos, su subtiliu salsvumu. Tuo tarpu Belon paliko dviprasmišką įspūdį. Pirmosios skonio natos labai patiko, bet kuo toliau, tuo mažiau mėgavausi ta austre. Galiausiai burnoje liko tik keista rūgštis – tą pojūtį kitur radau prilygintą baterijos lyžtelėjimui. Dar kartą jos tikrai ragaučiau, bet ne iš karto.
Vyninė taip pat buvo paruošusi ypatingų ketvirtadienio vakaro pasiūlymų – austres su citrinų ir imbiero granita ir užkeptas Rockefeller austres. Kaip tų ypatingųjų neparagavus, a? Kadangi užkeptas siūlė perlus, su granita nusprendžiau ragauti Ancelin. Iš pradžių abejojau dėl būsimo skonių sąskambio, bet vos priglaudus lūpas prie šalčiu dvelkiančios geldelės visos abejonės išgaravo! Neįtikėtina gaiva, subtilus imbiero žaismas ir puiki atsvara intensyviam austrės sūrumui. Tuo tarpu užkepta austrė tapo skambiu finaliniu vakaro akordu. Sultinga, sūrstelėjusi, su vos juntamu anyžinio likerio Pastis dvelksmu. Buvo taip skanu, kad net išlaižiau geldelę.
Tuos klaipėdiečius, kurie dar tik gundosi eiti į šiųmetį Austrių festivalį, raginu nesnausti. Juolab kad Achtung Baby šįvakar pasiūlys net septynių (ar dar septynių?) rūšių austrių, o šeštadienį laukia ištaigingas brunchas. Be to, kiekvieną dieną – vis kiti ypatingieji pasiūlymai. Nežinau, ar galima hedonistiškiau praleisti paskutinį rudens savaitgalį. Šalin darganą, neriam į austrių jūrą!