Alaus restoranas "Aula"
Prieš pora mėnesių pastebėjau, jog Pilies gatvėje buvusi “Žaltvykslė” pakeitė pavadinimą ir tapo “Aula”. Skamba akademiškai. Be to, ir ribojasi su Vilniaus universitetu. Galbūt dėl to gavusi bakalauro diplomą ten valgiau pietus. Nors prisidėjo ir noras pažiūrėti, ką siūlo atsinaujinęs restoranas.
“Aula” iš viso turi tris erdves: staliukus ant šaligatvio, pora salių viduje ir nemažą kiemelį. Nenorėdami sėdėti viduje, pasirinkome kiemelį. Iš karto galiu pasakyti – jei jau atnaujinama maitinimo įstaiga, ji turėtų būti atnaujinama kardinaliai. Tuo tarpu “Aulos” kiemelis net nekvepia šviežumu. Suklypusios medinės grindys, mažulyčiai staliukai, užtiesti visai nerestoraniškomis staltiesėmis. Juolab kad viduje aplinka graži, gana stilinga, ypač patiko freska su Vilniaus universiteto rektorių sąrašu.
Tačiau aptarnavimui prikišti negaliu. Mūsų padavėja buvo mandagi ir atidi. Iš karto atnešė vazą gėlėms, mandagiai pasiteiraudavo, ar patiko patiekalai. Patiekalų laukėme ilgokai, tačiau bent jau buvome tikri, kad ruošė šviežiai, o ne šildė mikrobangų krosnelėje. Tačiau alų galėjo atnešti ir greičiau…
Kalbant apie alų, save vadinti alaus restoranu ir tesiūlyti 4 pilstomo alaus rūšis, kurių ir taip yra visuose restoranuose ar baruose yra šventvagiška. Vienintelė maloni išimtis – alaus kokteiliai. Į baltąjį ir tamsųjį alų kliento pageidavimu įpilama pasirinkto sirupo.
Meniu vidutiniškai gausus. Pliusas, kad jis specialiai maketuotas, o ne paprasčiausiai atspausdintas ant spalvoto popieriaus, įmauto į įmautes. Pasirinkimo yra visiems: ir mėsėdžiams, ir vegetarams, ir tradicinių patiekalų mėgėjams, ir netgi specialus meniu išrankiesiems vaikams. Vaikų neturėjome, tačiau vienas iš kompanijos negalavo, tad pasirinko lengvą vištienos kotletą “Nykštukas”. Skanus, tikrai nemažas (ar vaikas tokį įveiktų?), patiekiamas su bulvių koše ir šviežiomis daržovėmis. Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad su tomis daržovėmis patiekti visi užsakyti patiekalai. Nuobodu, galima tikrai paieškoti įvairesnių derinių, o ne vien agurkai, pomidorai, salotų lapai.
Taip pat ragavome kepsnį “Čigonas”, kiaulienos sprandinę su aštriomis paprikomis ir imbieriniu padažu bei keptą vištieną su špinatų ir varškės įdaru. Visi patiekalai buvo skanūs, “Čigonas” kiek kietokas, tačiau paskanintas pikantiškumo suteikiančiomis garstyčiomis. Kiaulienos kepsnys nebuvo žadėtai aitrus, tačiau neblogas. Vištiena buvo tikrai gardi, nors dar žiupsnelis ryškesnių prieskonių nepakenktų.
Desertui rinkomės ledų su klevų sirupu, karštą obuolių pyragą su ledais bei pieno, ledų ir bananų kokteilį. Ledai buvo tikrai labai skanūs, puikus saldumo ir gaivumo derinys. Obuolių pyragas buvo kiek per saldus, o kokteilis – tarsi niekuo neišsiskyrė. Šiaip jau desertų pasirinkimas skurdokas. Vienas pyragas, keli ledų ir kokteilių variantai, vaisiai… Manau, vasarą tiktų ne vien ledai, bet ir lengvi varškės pyragai su šviežiom uogom.
Taigi restoranas ypatingo įspūdžio nepadarė. Užsukti dar kartą ryžčiausi tik nebent paragauti tų alaus kokteilių. Meniu ir aptarnavimas geri, tačiau aplinka ir daržovių pasirinkimas deda minusą. Tikėtina, jog tobulėti yra kur.
“Aula” iš viso turi tris erdves: staliukus ant šaligatvio, pora salių viduje ir nemažą kiemelį. Nenorėdami sėdėti viduje, pasirinkome kiemelį. Iš karto galiu pasakyti – jei jau atnaujinama maitinimo įstaiga, ji turėtų būti atnaujinama kardinaliai. Tuo tarpu “Aulos” kiemelis net nekvepia šviežumu. Suklypusios medinės grindys, mažulyčiai staliukai, užtiesti visai nerestoraniškomis staltiesėmis. Juolab kad viduje aplinka graži, gana stilinga, ypač patiko freska su Vilniaus universiteto rektorių sąrašu.
Tačiau aptarnavimui prikišti negaliu. Mūsų padavėja buvo mandagi ir atidi. Iš karto atnešė vazą gėlėms, mandagiai pasiteiraudavo, ar patiko patiekalai. Patiekalų laukėme ilgokai, tačiau bent jau buvome tikri, kad ruošė šviežiai, o ne šildė mikrobangų krosnelėje. Tačiau alų galėjo atnešti ir greičiau…
Kalbant apie alų, save vadinti alaus restoranu ir tesiūlyti 4 pilstomo alaus rūšis, kurių ir taip yra visuose restoranuose ar baruose yra šventvagiška. Vienintelė maloni išimtis – alaus kokteiliai. Į baltąjį ir tamsųjį alų kliento pageidavimu įpilama pasirinkto sirupo.
Meniu vidutiniškai gausus. Pliusas, kad jis specialiai maketuotas, o ne paprasčiausiai atspausdintas ant spalvoto popieriaus, įmauto į įmautes. Pasirinkimo yra visiems: ir mėsėdžiams, ir vegetarams, ir tradicinių patiekalų mėgėjams, ir netgi specialus meniu išrankiesiems vaikams. Vaikų neturėjome, tačiau vienas iš kompanijos negalavo, tad pasirinko lengvą vištienos kotletą “Nykštukas”. Skanus, tikrai nemažas (ar vaikas tokį įveiktų?), patiekiamas su bulvių koše ir šviežiomis daržovėmis. Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad su tomis daržovėmis patiekti visi užsakyti patiekalai. Nuobodu, galima tikrai paieškoti įvairesnių derinių, o ne vien agurkai, pomidorai, salotų lapai.
Taip pat ragavome kepsnį “Čigonas”, kiaulienos sprandinę su aštriomis paprikomis ir imbieriniu padažu bei keptą vištieną su špinatų ir varškės įdaru. Visi patiekalai buvo skanūs, “Čigonas” kiek kietokas, tačiau paskanintas pikantiškumo suteikiančiomis garstyčiomis. Kiaulienos kepsnys nebuvo žadėtai aitrus, tačiau neblogas. Vištiena buvo tikrai gardi, nors dar žiupsnelis ryškesnių prieskonių nepakenktų.
Desertui rinkomės ledų su klevų sirupu, karštą obuolių pyragą su ledais bei pieno, ledų ir bananų kokteilį. Ledai buvo tikrai labai skanūs, puikus saldumo ir gaivumo derinys. Obuolių pyragas buvo kiek per saldus, o kokteilis – tarsi niekuo neišsiskyrė. Šiaip jau desertų pasirinkimas skurdokas. Vienas pyragas, keli ledų ir kokteilių variantai, vaisiai… Manau, vasarą tiktų ne vien ledai, bet ir lengvi varškės pyragai su šviežiom uogom.
Taigi restoranas ypatingo įspūdžio nepadarė. Užsukti dar kartą ryžčiausi tik nebent paragauti tų alaus kokteilių. Meniu ir aptarnavimas geri, tačiau aplinka ir daržovių pasirinkimas deda minusą. Tikėtina, jog tobulėti yra kur.
